CCCC; day 3


Dec 31, beveik nauji; biškį vėliau negu Lietuvoj, GMT+1 visgi. Andre prisivedė krūvą bobų, kurios šneka išskirtinai vokiškai, o aš po ~7 metų vokiečių kalbos studijų nieko apart “ein zwei drei Polizei” ir “eine Pretzel bitte” neprisimenu, tai awkwardinu sau ir kampe užsirašinėju, ką dar prisimenu apie hakerių konferenciją.

Be daug naujų dalykų (čikos su ledų kauge ant galvos, bachuro su LEDais padabintu kostiumu, visokių ten tomagochi hacking, apie kuriuos rašiau anksčiau, dar bernų, kurie gyrėsi skambinę į Facebooką “labukazz, žėk, čia radau tokį prikolą, kuris jūsų biznį nugriautų per pusvalandį”, etc. etc.), labiausiai įstrigo, kad kompiuterastai savo antisocialumą bando iškišt kaip a la “pride” dalyką.

Pavyzdux? Konfoj radau lipdukų “We like porn” – vieną paėmiau, atiduosiu pirmam paprašiusiam be tolimesnių klausimų. Arba geltonos dvikalbės (EN ir DE) kortelės su tekstu a la “Labas! Žėk, tu gal visai ir nieko, bet ką tik padarei kažką, kas mane labai sutrikdė; gali toliau su manim bendrauti, bet davai valdyk bazarą biškį, gerai, ane? Okitukas then” (čia mol gali įteikti tam, kuris priėjo prie tavęs ir nusišnekėjo kažką). Arba bendras jausmas, kad konfos dalyviai jautėsi kaip endangered spieces – prieš ir po konferencijos organizatoriai aiškino “jei tave kas nors harrasins, tai pasakyk, ir tas čiuvas iš vokiškojo SWATo, kurį mes pasamdėm, mes harrasintoją lauk pro duris”; ir prezentacija lygiai tokiu pavadinimu (“Hackers as endangered spieces”).

40 y/o vaikinukas (labai awkward, su akinukais vsio takoje, sakė dirba “as a security expert”, juodai nekalbus, nesakė savo vardo, žostkai keistas), su kuriuo mes po renginio kaip savanoriai išsiurbėm kilimus beveik visoj venue, man pasakojo, kad kažkada buvo amerikietiškoj überpopuliarioj hakerių konferencijoj pavadinimu “DefCon”, ir kad jis preferina šitą, nes čia dar daugmaž sveiki žmonės ir normali atmosfera; esą, DefCon'e bernai (kurių paprastai tokiuose eventuose būna 98-99% – no shit) atvirai ir piktai graibo merginoms už šiknos, reikalauja iš jų relationshipo (taip sakant), pyksta (iki atviros agresijos), kai to relationshipo negauna, nemoka elgtis, nesugeba suformuluoti sakinio ir išvis yra biškį daužti (nors ir labai protingi bei daug uždirba).

Tai va. Ar asocialumas yra “pride” dalykas (to “pride”, kuris sako “aš normalus kaip ir visi kiti”, o ne to, kuris teigia, kad “aš proud būdamas zjbesnis už visus kitus”)? Ar būt asocialiu, nemokėti bendrauti (kartais iki beveik protu nesuvokiamo lygio) yra OK? Ar tai yra bėda, ar tik būdo bruožas? Ar kompas (t.y. tech pomėgiai) tave daro asocialiu, ar tu jau esi kiek asocialokas ir dėl to prilimpi prie kompo? Ar kompiuterastai tai sprendžia teisingu keliu – “I’m proud to be čiutčiut flegma”? Ar teisingas manasis įsitikinimas, kad kiekvienas kompiuterastas slapta nori būti žydraakiu blondinu banglentininku iš Australijos?

Ką aš žinau.

Yra, aišku, ir gerų pamokų iš “hakerių” pasaulio, pavyzdžiui: labai geri Powerpointo skillsai (nemačiau nė vienos šūdinos prezentacijos su “tikslai uždaviniai bulletpointstai išvados 10pt tekstas”); nebijojimas viešai pripažint “šitą išsiaiškinau ir šitą žinau, šito neišsiaiškinau ir nežinau ir gal kas nors padės”; mokėjimas reikšt ir priimt kritiką, jos nebijojimas (“X pasakė Y, bet tai yra netiesa”, o ne “Y yra netiesa, o X yra savsem asilas”); ir bendras supratimas, kad everestus gali nuversti tik kartu su chebra, o ne vienas, todėl nors ir kaip nesinori, reikia ieškoti bendraminčių.

Dar kažkas apie Vokietiją ir šiaip potyrius:

  • Apparat, grojantis supermarketuose.
  • Turkai čia tempia visą šalį. Turkas tau suteps gardų dönerį trečią ryto bet kurią savaitės dieną, parduos kramtoškę, cigarečių, ir pernelyg neapsimetinės, kad jiems įdomu iš kur tu ir ką tu veiki.
  • Šiąnakt sapnavau, kad iš kažko gavau maišelį, ant kurio parašyta “išgėrus šiuos miltelius nesinorės myžt lygiai vieną valandą”. Alisa stebuklų šalyje.
  • Mikčiojantis jaunuolis iš Sarajevo su slightly skirtingais batais (!), kuris Exceliu ir kalkuliatoriumi atkniso, jog prie kažkokios gal nebent Samarinaitei įdomios valstybės krantų konfiskuotą laivą, kontrabanda plukdžiusį tankus ir granatiamiotus, suorganizavo Latvijos banko “Parex” krepšinio komanda.
  • Mobile check-in yra nuostabu, turbūt pirmas normalus QR kodų panaudojimas. Zurückbleiben bitte.

(nuotr. Žara užsipiso kariaut)