Įdirbis


Pagaliau įžengiau į zeną ir pasiekiau tokį development workflow, dėl kurio ir vilkausi 8000 km.

Dušas ryte, kalu pusrytuką su šalta kavyte, darau “git pull”. Checkoutinu kurį nors feature branchą, pakodinu biškį, pushinu į Travis CI. Kol testuojasi, praplaukiu tris razus baseine, dar mokausi daryt niurką (kol administratorė nemato), kad vėliau neapsipazorinčiau Vilniuj prie Antavilių lieptelio.

Išlipu iš baseino, ogi žiū, mano užjūrio partneris vėl “master” branchą supiso :/ Susibiesinu, einu paglostyt oželį (hotely yra mini ožkų ferma). Glostau, praeina nervas. Oželis sako “mee, pls gib fud nao”. Atnešu oželiui kokį šūdą iš maisto dėžutės, sušeriu, om nom nom.

Sėdžiu, kodinu toliau. Papushinu tą, papushinu aną, reikės laukti, kol viskas išsitestuos - fakitol, time for 5K in the beach. Bėgu savo penkis kilus (daugiau impossibru šitam klimate), kažkokios random vietinės mergos rėkia “much strong man, wow”, nusipenėjęs britas duoda high-five. Malonu!

Vakare bare ieškau draugų - common suspects yra ruskiai, kuriems maga per atostogas nors su vienu užsieniečiu pašnekėti, arba koks nors 60 y/o diedas iš Australijos. Tų diedų istorijos labai vienodos, visada būna kažkas tokio kaip “visą gyvenimą kaliau babkes, atsibodau žmonai, atvariau čia; aš žinau, kad vietinės manęs nemylės, bet man taip tinka”, bet diedas nori tuo pasidalinti, tai aš galiu ir paklausyti :)

Reikia paimt charterinį reisą ir daugiau programerių čia užvežt, tegul sušyla biškį.